išaugti

išaugti
išáugti 1. intr. dėl gyvybinių procesų poveikio pasidaryti dideliam: Toks vyras išáugo, kad negali nė pažinti Gs. Jų jau visi išáugo į vyrus Gs. Žiūrėk, koks didelis lazdynas išaugęs! Kp. Kokios atžalos išaugo! Grg. Išaugo ožkai ragai Š. Bulvės išáugo į lapus (ne į vaisius) Šts. Pagaliu gausi, tai kupron išáugsi Švnč. Čiūčia liūlia, dukterėle, išaugs man verpėjėlė NS184. | refl.: Išsiáugo ąžuolėlis žaliojoj girelėj Lkm. ║ subręsti, pasidaryti protingam: Užaugo, bet neišáugo Jnšk. Ko tu toks neišáugęs – erzini ir erzini vaiką! Jnšk. ║ prinokti, prisirpti: Laukuose išaugo gausus pašarinių kultūrų derlius sp. O rūgštybė obuolių! Da neišáugę Pš. ║ tr. įgyti augant: Gerą stuomenį išaugo Užv. Buvau išáugus lygų liemenėlį J.Jabl. 2. intr. padidėti skaičiumi, apimtimi: Darbo užmokestis išaugo daugiau kaip du kartus rš. Išaugo ir suklestėjo mūsų miestas rš. ║ sustiprėti: Neišmatuojamai išaugo valstybės tarptautinis autoritetas sp. ║ iškilti rūgstant: Matyt, geros mielės, kad tep išáugo pyragai Lš. 3. intr. pradėti augti, išdygti: Berželis ant dangčio išáugo Kp. To obelis iš kelmo išáugus Kp. 4. intr. pradėti egzistuoti, atsirasti: Vėliau daugelio matematikų pastangomis išaugo ištisa mokslo šaka rš. 5. tr. augant matmenimis pasidaryti mažam: Jonas jau išáugo naująjį švarką Šll. Reikia didesnis palčiokas siūt, tai išaugs, ir reiks mest Skdt. Aš nė vienų autuvų neišáugau, visus parplėšiau Kp. Ma[n] vis duoda brolio išaugtus drabužius nešiot Alk. Išáugtinas drabužis Šts.
išaugtinaĩ adv.: Mano batai šikšniniai, dideli, išaugtinai pasiūti Žem.
6. intr., tr. augant atsikratyti kokios nors ydos ar žymės: Atsimeni, turėjo tokią dėmę – jau išaugo, nėko nebliko Klp. Šitokia liga – juokas, – išaugs Sdk. Tą savo piktumą ji da gal išaũgs Gs. Augdamas šitą buklumą (mikčiojimą, tokią ligą) išaũgs Ds. ║ beaugant išnykti, nuaugti: Buvau nagą susimušęs, dabar išaugo, nebėr išmanyti Grg. Buvo medy išmuštas ženklas, bet jau išáugo Klt. \ augti; antaugti; apaugti; ataugti; įaugti; išaugti; nuaugti; paaugti; paraugti; peraugti; praaugti; priaugti; suaugti; užaugti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • išaugti — išáugti vksm. Po šiaudinè ei̇̃gulio pastóge iš septynių̃ vaikų̃ išáugo tik trỹs …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išaugtinis — išaugti̇̀nis, išaugti̇̀nė bdv. Apsivil̃kti išaugti̇̀nę suknẽlę, išaugtinè suknelè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išaugtinė — išaugti̇̀nis, išaugti̇̀nė bdv. Apsivil̃kti išaugti̇̀nę suknẽlę, išaugtinè suknelè …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • išaugtinis — išaugtìnis, ė adj., smob. (2) 1. išaugtas, per mažas (apie drabužius, batus): Išaugtiniùs rūbus atiduoda mažesniem vaikam Ds. Jam nepasiuva nė geresnio užsivilkimo – su tokiu išaugtiniu vatinėliu vaikščioja Jnšk. Matutės išaugtìnė jai buvo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • ataugti — 1. intr. iš naujo išaugti: Šaka nukirsta vėl ataugo Lp. Dvižolių dobilų greit atolas atauga Lš. Jaunų dantys atauga, senų jau ne Lš. Neseniai nusipjausčiau nagus, ir vėl ataugo Rm. Būkit iki barzdai ataugus BB1Krn20,5. Šiaip taip ataugo plunksnos …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbėgti — intr. 1. R45 išlėkti, iššuoliuoti: Prašvitus vaikai išbėgo į kiemą V.Mont. Kaip ugnies pagavęs išbėgo greitai Grž. ^ Kad tu laukais išbėgtum (kad tu pasiustum)! J. ║ pajėgti greitai bėgti: Tas arklys gerai išbėga Kp. ║ tr. greitai atlikti: Ji… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • paaugti — intr. 1. išaugti, užaugti: Žolė didelė paaugo Zt. Jau paaugo mano duktė J. Mušamas nepaauga geresnis Šts. Kai paaugsi į vyrus, galėsi eit Alk. Kap aš paaugau ik žmonių mergelių, po klėtelę vaikščiodama, skrynelėm gėrėjaus Rdm. Jis Lietuvoj gimė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apaugti — 1. intr. BM197, Ėr, Vlkš pasidaryti apdengtam kuo augančiu: Kelmas apaugęs samanomis J. Kalva dviem girėm apaugusi S.Dauk. Jam smakras gyvaplaukiais apaugęs Grž. Medis apaugo vaisiumis N. Medelis apie visą šulnį apaugo (išsiplėtė) Kp. Paukštis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbujoti — ×išbujoti intr. tarpiai išaugti, suvešėti: Pradžiugo pamatęs ne per toli daržą išbujojusių kanapių LzP. Rūtelė išbujojo BsO6. | refl.: Pas mūsų medžiai yra išsibujoję Jrb. ║ prk. gerai išaugti: Kai užaugau išbujojau, mane piršliai tuoj aplankė… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išeiti — išeĩti 1. intr. SD409, R, H einant pasišalinti: Vienas žmogus, išėjęs valandėlę už durų, sugrįžo J.Jabl. Išeit mergytė iš rūtų daržo, vainikėlį pindama KlvD98. Varomas turiu išeiti Blv. Skruzdėlės skyles išeit palieka O. Čia jų būta ir išeita… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”